Lithuanian English Russian
  Profilis Apie mus Naujienos Kontaktai
 
  Strategija
  Gamybinė bazė
  Kokybės politika
  Aplinkos apsauga
   Apie stireną
  Darbo sauga
  ISO 9001 14001
 
 Informacija
Gėlių g. 97,
Tabariškių km.,
Kauno raj.,
Lietuva
Tel. +370 37 478273
Phone +370 37 563800
Faks. +370 37 478279
 
 
 
 
» Apie mus » Aplinkos apsaugos politika » Apie stireną
Apie stireną
STIRENO SAVYBĖS IR KELIAMOS GRĖSMĖS
 

Sinonimai:    vinilbenzenas, etenilbenzenas, feniletenas

Formulė:       C8H8
Fizikinės savybės:
Bespalvis, aliejaus pavidalo skystis
Degus, toksiškas
Stabilus kartu su inhibitoriumi
Kai nėra inhibitoriaus, linkęs polimerizuotis, ypatingai veikiamas šviesos
Lydymosi temperatūra—31° C
Virimo temperatūra-145° C
Specifinė sunkio jėga-0,91
Žybsnio taškas-31° C.
Molinė masė 104,15 g/mol
Tankis 0,909g/cm³
Tirpumas vandenyje <1%
Pavojingumas:

                      Stirenas dirgina odą, akis ir viršutinius kvėpavimo takus. Gali sukelti ūmų skrandžio ir plonosios žarnos uždegimą. Ilgalaikis stireno poveikis gali pažeisti centrinę nervų sistemą, pasireiškiančia depresija, galvos skausmu, nuovargiu, silpnumu, gali įtakoti inkstų funkcijos sutrikimą. Tiriant stireno poveikį gyvūnams, pastebėta, kad jis daro įtaką raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kepenims, inkstams ir skrandžiui. Žmogus gali būti veikiamas stireno būdamas prirūkytoje patalpoje, jis išsiskiria iš statybinių medžiagų, automobilių išmetamųjų dujų, jo gali būti net geriamajame vandenyje ar supakuotame maiste.

Apsisaugojimas:

                      Nešioti akinius, naudoti specialias PVC pirštines, nenaudoti stireno patalpoje be  ventiliacijos.

Pirmoji pagalba:

                      Akių kontaktas - nedelsiant nuplauti drungnu vandeniu, kreiptis į medicinos įstaigą. Odos kontaktas - nuplauti su muilu ir vandeniu. Nusirengti stirenu apipiltus drabužius. Jei oda parausta, atsiranda pažeidimų -  kreiptis į medicinos įstaigą.  Nurijus - kuo skubiau kreiptis į medicinos įstaigą.

Pastaba:

                      Nepilti skysčio į kanalizaciją, nes jis yra toksiškas ir degus.

 

                      Stirenas naudojamas kaip monomeras įvairių produktų, pvz. polistireno ir kitų polimerų, kuris duoda gaminiams tvirtumą, lankstumą ir lengvumą gamyboje. Stireno informacijos ir tyrimų centras (SIRC) tarpininkauja tarp pramonės įmonių ir sveikatos institucijų. Šis centras įsikūręs Arlington mieste Virdžinijoje (Šiaurės Amerika).

 
Kas yra stirenas?

                      Stirenas yra bespalvis skystis. Jis įeina į daugelio produktų ir daiktų sudėtį, kurie naudojami kasdieniniame gyvenime: pakuojant maisto ir ne maisto produktus, žaislų gamyboje, elektronikoje, konstravime, transporte, medicinoje, sveikatos apsaugoje. Stirenas išgaunamas iš naftos ir natūralių dujų. Stirenas aptinkamas gamtoje, maisto produktuose, kaip: kava, žemuogės ir cinamonas, jautiena, kviečiai, riešutai, avižos, persikai. Natūraliai stireno dujų labai mažomis koncentracijomis randama aplinkos ore, kurias matavimo aparatais labai sunku užfiksuoti. Stireną galima atpažinti iš jo savito kvapo. Dauguma žmonių maišo stireną ir polistireną. Tai  - dvi skirtingos medžiagos. Polistirenas neturi kvapo, yra inertiškas. Polistirenas naudojamas sveikatos apsaugoje, pakuojant maistą.

Ar stirenas pavojingas?

                      Mažos stireno koncentracijos nepavojingos, kadangi jo aptinkama natūraliai gamtoje ir maiste. Dirbantiems uždarose patalpose, kur yra stireno, gali sukilti šleikštulys nuo jo kvapo. Šleikštulys praeina išėjus į gryną orą, liekamųjų reiškinių nėra. Kanados sveikatos ir aplinkos agentūra 1994 m. įrodė, kad stirenas nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvenamai aplinkai.  Harvardo Pavojaus Analizės Centras (HCRA) taip pat tyrė stireno pavojų. Rezultatai buvo paskelbti 2002 m. Tyrimų išvados rodo, kad stirenas aplinkoje egzistuoja trumpą laiką; jis greitai suyra ore ir greitai pasišalina iš dirvožemio bei paviršinio vandens. Tyrimai parodė, kad tikimybė geriamąjame vandenyje aptikti stireną mažai tikėtina. Tyrinėta daugiau kaip 50 000 darbuotojų, dirbančių stireno aplinkoje. Tyrimai atlikti 50 metų laikotarpyje. Paaiškėjo, kad stirenas nesukelia ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Jungtinėse Valstijose  1989 m.  JAV Profesinė Saugumo ir Sveikatos Administracija (OSHA) nustatė saugią ir leidžiamą stireno koncentraciją 50 dalių per milijoną (ppm) per aštuonias valandas.

Ar yra vėžio pavojus?

                      SIRC investavo apytiksliai 14 milijonų dolerių, kad ištirtų dėl stireno poveikio vėžio išsivystymą. Rezultatai rodo, kad stirenas neįtakoja vėžio ar bet kokios kitos ligos atsiradimo. 2 metus didelės koncentracijos stireno garais buvo inhaliuojamos žiurkės - rezultatai parodė, kad dėl to vėžio atvejų nepadaugėjo. 1989 m. OSHA ir JAV Centrai Kovos su ligomis, Prevencijos Profesinio Saugumo ir Sveikatos Nacionalinis Institutas (NIOSH) apžvelgė sveikatos duomenis apie stireną ir nusprendė, kad stirenas nesukelia jokio vėžio pavojaus. Tarptautinė specialistų grupė iš 12 Europos sąjungos šalių padarė tą pačią išvadą 1988 m. 1994 m. Kanada taip pat patvirtino, kad stirenas nesukelia jokio kancerogeninio poveikio. Jungtinės Karalystės Sveikatos ir Saugumo vadovybė  1996 m. atliko stireno rizikos studiją ir padarė išvadą, kad stirenas nesukelia kancerogeninio pavojaus. 1987 m. Tarptautinė Vėžio Tyrinėjimo Agentūra (IARC) stireną priskyrė kaip "galimą" žmogaus kancerogeną. Tai sukėlė mokslininkų diskusijų, nes tai  buvo nepagrįsta. 1994 ir 2002 m. IARC nusprendė stireną priskirti šiai kategorijai. SIRC mano, kad pakankamas ir tikslus mokslinių duomenų kiekis rodo, kad ši klasifikacija nėra tiksli, bei siekia šį sprendimą pakeisti. Tuo labiau, kad IARC klasifikuoja medžiagas į kancerogenines, kai nustatytas realus pavojus; kai pavojaus nėra šios medžiagos iš vis neminimos ir nepriskiriamos šiai kategorijai.

Ar yra alternatyva stirenui?

                      Deja, tokių savybių, kaip stirenas, neturi jokia kita medžiaga. Stirenas pradėtas naudoti vietoj kitų medžiagų, siekiant  sukurti geresnius ir kokybiškesnius produktus. Pavyzdžiui, pakavimas yra higieniškesnis ir pigesnis, automobiliai turi lengvesnes detales (tuo pačiu vartoja mažiau kuro).

Kancerogeniškumo tyrimai

                      Nėra jokių pagrįstų tyrimų, kad stirenas yra žmogaus kancerogenas. JAV ir Europoje buvo tyrinėta daugiau kaip 55 000 darbuotojų, dirbančių stireno aplinkoje. Per 45 metų tyrinėjimo laikotarpį išsiaiškinta, kad stirenas nesukelia vėžio ar kitos ligos. Seniai dirbantiems darbuotojams buvo taikomi aukštesni tyrimo reikalavimai, dirbantiems ne taip seniai - žemesni. Prieš 1992 m. paskelbtos 8 studijos, apimančios 50 000 darbuotojų dirbančių stireno aplinkoje. Septynios studijos tyrė darbuotojų sveikatą, kurių aplinkoje buvo labai nedidelė stireno koncentracija. Likusi studija tyrė  žmones, esančius didelės stireno koncentracijos aplinkoje, tačiau buvo apribotas buvimo laikas. Studijų išvada - nebuvo jokio stireno neigiamo poveikio-susijusio su vėžio ar kitų ilgalaikių ligų, ar mirčių padidėjimu. Panaši studija buvo atlikta 1994 m. Europoje su  40 000 darbuotojų  dirbančių plastikų pramonėje su 13 metų darbo stažu. Tyrimo rezultatai buvo tokie, kad stirenas nesusijęs su vėžio ar kitų ilgalaikių ligų, ar mirčių padidėjimu.

Tyrimai su gyvūnais

                      Buvo atlikta 12 studijų su gyvūnais, tyrimų rezultatai publikuoti  McConnell ir Swenberg Tarptautinėje Vėžio Tyrinėjimo Agentūroje (IARC) 1993 metais. Kiekvieno publikuoto tyrimo išvados buvo įvertintos ir kruopščiai patikrintos. Daryti išvadas, kad stirenas yra kancerogenas, nėra jokių duomenų.  Buvo 24 mėnesius tirtos žiurkės ir pelės inhaliuojant stireną. Tyrimai rėmėsi pripažįstama pasaulyje Geros Praktikos Laboratorija (GLP). Galutinė ataskaita išleista 1996 m. Gyvūnai buvo veikiami 50, 200, 500 ir 1000 dalių per milijoną (ppm) stireno koncentracija. Rezultatai parodė, kad žiurkėms stirenas nesukelia kancerogeninio poveikio. Studijų išvados su pelėm buvo paskelbtos 1998 m. Pelės buvo veikiamos  20, 40, 80, ir 160 ppm stireno koncentracija. Dėl tam tikros rūšies jautrumo, tam tikri plaučių naviko požymiai buvo pastebėti. SIRC padarė papildomą studiją, kad geriau išsiaiškintų vėžio atsiradimą pelės plaučiuose. Rezultatai patvirtino, kad vėžio atsiradimas pelių plaučiuose, yra tipiškas rūšiai, ir nėra sulyginami su žmogaus organizmu, kad būtent nuo to atsiranda vėžio užuomazgos.

Stireno poveikis vystymosi ir reprodukcijos sistemai

                      Stirenas nėra priskirtas prie vystymosi sutrikimų toksinų. Tyrimai rodo, kad stirenas nesukelia įgimtų ydų ir mažai tikėtina, kad gali sukelti vystymosi sutrikimus. 1995 m. Londono universiteto daktaras Nigel Brown studijavo stireno poveikį vystymuisi. Buvo tiriamos kelios žinduolių rūšys. Tyrimas parodė, kad nėra išsigimimų, kurių atsiradimą įtakotų stirenas. Pastebėta embrioninės ir naujagimių mirties padidėjimas, bet šie reiškiniai vyksta ir natūraliai, ne ką daugiau nei nuo stireno poveikio. Tarptautinė Vėžio Agentūra, Jungtinės Karalystės Sveikatos ir Saugumo Vadovybė amerikiečių Vyriausybinių Pramoninių Higienistų Konferencijoje stireną nepriskyrė prie vystymosi toksinų.

Stireno poveikis endokrininei sistemai
                      Nebuvo įrodyta, kad stirenas pažeistų endokrininę sistemą.
 
Genotoksiniai tyrinėjimai

                      Nuo 1989 m. buvo tyrinėtas stireno poveikis genų toksiškumui. Ištirta, kad stirenas nėra mutageninis (t.y. DNR kitimų sukėlėjas), arba jo poveikis labai nežymus. Vieno tyrinėjimo rezultatuose užfiksuoti ląstelės genetiniai pakitimai, tačiau greičiausiai dėl to, kad gamyklose, be stireno, buvo naudojamos ir  kitos cheminės medžiagos, kurios ir sukėlė genų pakitimus (Scott, 1993, Scott ir Prestoną, 1994). Taigi, stirenas nesukelia žmogaus genų mutageniškumo.

Nervų sistemos pažeidimo tyrinėjimas

                      Tyrimų išvados rodo, kad stirenas nėra nervų sistemą pažeidžiantis agentas. Dr. Charles Rebert ir Thomas Hall 1994 m. nustatė, kad stirenas, kaip daugelis tirpiklių, tam tikrose koncentracijose sukelia sąmonės pakitimus; tačiau nereiškia, kad stirenas sukelia grįžtamąjį ar negrįžtamą nervų sistemos pakitimą. Literatūroje nerandama, kad tarp stireno ir nervų sistemos pažeidimų yra priežastinis ryšys.

Ausų ligų tyrinėjimas

                      Leistinos stireno koncentracijos nepadaro žalos klausos organams. Tyrimai rodo, kad stirenas nėra ototoksinas (t.y. nesukelia klauso pažeidimų). Žmonėms, dirbantiems stireno aplinkoje, nebuvo patebėti klausos organų sutrikimai. Stirenas pažeidė jaunų žiurkių klausos sistemą, tačiau žiurkės buvo laikytos prie 800 dalių per milijoną (ppm) stireno koncentracijos, ši koncentracija yra 16 kartų didesnė nei leidžiama. Žiurkėms, kurios buvo laikytos prie 200 ppm stireno koncentracijos, klausos sistemos pažeidimų nepastebėta (tai - keturis kartus viršyta leistina stireno koncentracija). Leistina 50 ppm stireno koncentracija nedaro žalos žmogaus klausos sistemai.

Stirenas ir vaikų sveikata

                      Buvo vykdomas stireno, esančio maiste, išsiskiriančio iš plastmasinių medžiagų, žaislų, poveikis vaikų elgesiui, kalbai. Išvada yra tokia, kad stireno poveikis vaikų organizmui yra labai nežymus ir jokių sveikatos sutrikimų nesukelia.

Stirenas maiste

                      Stirenas aptinkamas daugelyje maisto produktų. Buvo tyrinėti natūralūs maisto produktai, kuriuose galima natūraliai aptikti stireną. Buvo tirta 812 maisto produktų, iš jų: cinamonas, jautiena, kavos pupelės, arachiai, kviečiai, avižos, žemuogės ir persikai. Rezultatai rodo, kad stirenas aptinkamas įvairiuose maisto produktuose. Kad stirenas randamas jau apdirbtuose maisto produktuose, tuo net neabejojama, nes jo gali atsirasti pakuojant produktus, laikant produktus tam tikruose induose.

Stireno biodegradacija aplinkoje

                      Stirenas gerai skaidomas mikroorganizmų, todėl aplinkoje ilgai neišsilaiko. Literatūros šaltinių duomenimis, ore stirenas yra labai napastovus, kintantis. Dėl jo biodegradacijos savybių, stireno patekimas į vandenį, dirvožemį iš pramonės įmonių ar kelių dangos yra nepavojingas. Stireno gyvavimo trukmė aplinkoje yra 3-4 valandos, aerobinėm sąlygomis (ir dirvožemyje, ir vandenyje) jis greitai suyra ( per 12 valandų) į anglies dvideginį. Anaerobinis skilimas galimas, bet reikia tam tikrų papildomų sąlygų. Anaerobinėmis sąlygomis dirvoje stirenas gali išsilaikyti junginyje su kitomis medžiagomis. Aplinkos ore, vandenyje ir dirvožemyje stireno koncentracijos yra per žemos, kad sukeltų žmonių gyvūnų ar mikroorganizmų pakitimus. Stireno kintamumo ir biodegradacijos savybės leidžia jį laikyti nepavojingu aplinkai.

 
Literatūra:
  1. www.styrene.org
  2. www.osha.gov
  3. lt.wikipewdia.org/wiki/stirenas
  4. msds.chem.ox.ac.uk/ST/styrene.html                          
  5. www.euro.who.int/document/aiq/5_styrene.pdf                                                                         
© DANPLASTAS